Izmantošana nekomerciāliem mērķiem. Atsauce uz biedrību Ideju Forums obligāta.
e-pasts pasakas@pasakas.net
Kāpēc suņi ir gudri (Kodėl šunes protingi)
Teicējs: Irena Jakovļeva
Gyveno skurdžiai du seneliai, kad vargiai bepragyveno. Vieną kartą senė užmaišė duoną ir neturi miltų atminkyti. Taip jiems bebėdojant, ateina senelis.
— Na, ko jūs bėdojat, seneliai? Ko jums maža, ko trūksta?
— Ogi matai, seneli, skurdžiai gyvenam. Įmaišėm duoną, o nėra kuo atminkyti, nėra miltų!
— Gerai,— sako senelis,— bus duonos jums iki valiai.
Senelis išėjo, duonos atsirado kiek tik nori, sočiai. Gyvena anys ir džiaugiasi. Ateina tas pats senelis vėl pas juos ir klausia:
— Na, ko jums dabar trūksta?
— Pinigų, pinigų! — rėkia iš viso pilvo senis su senele.
— Gerai, bus,— tarė senelis ir išėjo.
Tuoj bematant atsirado jiems daug pinigų. Džiaugiasi ir gyvena. Ateina tas pats senelis vėl pas juos ir klausia:
— Na, ko jūs dabar norit?
— Ogi kad mes būtume dideli ponai, būtų karieta, gražūs arkliai!
— Gerai,— sako,— bus.
Ir atsirado karieta, gražūs arkliai, o anys — dideli ponai. Neilgai trukus pas juos vėl ateina tas pats senelis ir vėl klausia:
— Na, ko jums dabar trūksta, ko norit?
— Ogi mes norim būti karaliais.
— Gerai, būkite karaliais.